ergelis

er̃gelis sm. (1), érgelis (1) 1. rūpestis, susikrimtimas: Kartais užeina toks er̃gelis, kad valgyt nenoriu Skrd. Man taip kilo érgelis Klp. Kaimynas iš ergelio susirgo ir mirė Gl. Didžiausią ergelį turėjau su taboka rš. Ė, man tik érgeliai galvą ėda Gl. 2. triukšmas, nesutikimas, barnis, pyktis: Kame girtūklis vyras, ten ergelis šeimoje Šv. Visuose namuose buvo toks ergelis, jog sunku buvo susikalbėti A.Vien. Nesikišk į kitų er̃gelį, kad negautum mušt Plv. Kam tu vis keli er̃gelį – geriau tylėk, kad nieko nesupranti Skr.